Pokalbis su Sandra Carrillo: „Laumė“ ir lietuviškos šaltos kavos paradoksas
- Tomas Čižmakovas
- 03-26
- 5 min. skaitymo
Atnaujinta: 04-08
Sandra Carrillo Lietuvoje rado ne tik savo vietą, bet ir garsą, kuris sugulė į albumą „Laumė“. Tai pokalbis apie muziką, tapatybę ir kūrybą tarp dviejų kultūrų. Ir taip, apie šaltą kavą, kuri, pasak jos, Lietuvoje dažnai ruošiama neteisingai.
Tomas: Sandra, papasakok apie savo šaknis – iš kur esi kilusi ir kaip atsidūrei Lietuvoje?
Sandra: Esu kilusi iš Barselonos priemiesčio. Mano gimtasis miestas yra L'Hospitalet de Llobregat – galima sakyti, toks „rajonas“ 😄 Vienas tankiausių miestų Europoje pagal gyventojų skaičių. Ten gyvena darbštūs, paprasti, labai tikri žmonės. Istoriškai ten buvo daug vidinės migracijos iš Pietų Ispanijos, vėliau – imigracijos iš Pietų Amerikos, ypač iš Ekvadoro, Peru ir kitų šalių.
Būtent per ryšį su šiomis bendruomenėmis pirmą kartą atradau bachata ir reggaeton muziką. Galima sakyti, kad ta aplinka stipriai suformavo mano muzikinę tapatybę.
Į Lietuvą atvykau per savanorystės programą. Tuo metu dienomis dirbau, vakarais studijavau ekonomiką universitete, o savaitgaliais dainuodavau baruose. Mano gyvenimas buvo labai intensyvus, bet kartu ir šiek tiek chaotiškas – nelabai žinojau, ko noriu iš ateities.
Todėl pajutau, kad man reikia pauzės, savotiško „restarto“. Nusprendžiau skirti metus savęs paieškoms – ir taip atsidūriau Lietuvoje.
Tomas: Ar buvo konkretus momentas, kai supratai, kad Lietuvoje pasiliksi ilgiau nei planavai? Kas tave čia „pagavo ir nepaleido“? Profesinės galimybės, žmonės ar vidinis balsas?
Sandra: Hmm, geras klausimas. Iš tikrųjų niekada apie tai rimtai nesusimąsčiau. Viskas įvyko gana natūraliai. Kai Lietuvoje pradėjau gauti daugiau galimybių muzikoje nei savo gimtojoje šalyje, pajutau pasitenkinimą ir norą čia pasilikti.
Ispanijoje dažnai jaučiausi šiek tiek pasimetusi, tarsi nebūčiau savo vietoje. Atvykus į Vilnių viskas tarsi stojo į savo vietas. Nors esu užsienietė, jaučiu, kad čia taip pat yra mano namai. 🙂
Tomas: Ar save labiau laikai Lietuvos ar Ispanijos atlikėja, ar jau jauti, kad tavo muzika peržengia šias ribas?
Sandra: Nors dainuoti pradėjau Ispanijoje, daugiausia galimybių gavau Lietuvoje. Čia mokiausi muzikos per praktiką: grojau grupėse, supratau, kas yra solo, augau scenoje. Kaip atlikėja formavausi būtent čia, dirbdama su daug muzikantų, daugiausia lietuvių.
Lietuvoje kūriau projektus, net ir lietuvių kalba, taip pat sulaukiau palaikymo iš lietuviškų institucijų.
Myliu savo šalį, ispaniškos šaknys manyje labai stiprios. Jos atsispindi mano asmenybėje ir energijoje. Tačiau tuo pačiu jaučiuosi esanti Lietuvos muzikos scenos dalimi, nes viską, ką žinau apie šią industriją, išmokau čia.
Vis dėlto ateityje labai norėčiau koncertuoti Ispanijoje ir keliauti su muzika po pasaulį. ✨
Tomas: Albume dainuoji trimis kalbomis. Ką kiekviena jų tau leidžia pasakyti ar išjausti skirtingai? Kuria kalba Sandra Carrillo dainuoti buvo didžiausias iššūkis?
Sandra: Nusprendžiau kurti albumą trimis kalbomis, nes supratau, kad visas jas naudoju kasdieniame gyvenime. Juokingiausia, kad kartais pagaunu save galvojančią lietuviškai, su visais akcentais ir klaidomis.
Pajutau, kad kiekviena kalba atspindi skirtingą mano dalį ir visą šį integracijos procesą. Žinoma, ispaniškai man daug lengviau išreikšti emocijas. Su lietuvių kalba man vis dar reikia daugiau laiko ir pasiruošimo, ir, atvirai, jūsų kalba man nėra lengva.
Ispanų kalba yra švelnesnė, o lietuvių skamba griežčiau, todėl net lankiausi pas logopedę, kad išmokčiau taisyklingai tarti tam tikrus garsus. Būtent taip supratau, kad net tokius garsus kaip „n“ ar „l“ iki tol tardavau neteisingai, tad tai buvo gana juokingas atradimas.
O smagiausia dalis buvo bandymas repuoti lietuviškai, dainoje „Nesakyk ne“. Man tai buvo tarsi liežuvio laužymas, bet nuotaika tikrai jaučiasi. 😀
Tomas: Apie ką šis tavo debiutinis albumas ir kodėl jis atsirado būtent dabar, nors scenoje esi jau seniai?
Sandra: „Laumė“ man yra labai ypatingas ir gražus projektas, kurį turėjau galimybę kurti kartu su daugybe talentingų muzikantų. Jie prisidėjo įrašydami instrumentus, kurdami aranžuotes, taip pat dirbo su miksavimu ir masteringu. Albumo esmėje daugiausia dirbome dviese su Pauliumi Volkovu, kuris stipriai prisidėjo prie prodiusavimo. Susitikdavome vieną ar du kartus per savaitę, dažnai dirbdavome iki keturių ryto ir kartu kurdavome muziką.
Aš koncentravausi į melodijas, tekstus ir pagrindines harmonijas, kartais tai būdavo vos keli akordai gitara. Paulius viską pakeldavo į kitą lygį, tobulindavo harmonijas ir formuodavo bendrą skambesį. Kūrybiniu procesu iš esmės dalinomės, net iki tokių detalių kaip vieno būgno garso pasirinkimas iš dvidešimties variantų vienai dainai. 😀
„Laumė“ yra albumas apie moterišką energiją, laisvę, jausmingumą ir kultūrinę tapatybę. Norėjau atskleisti, kas nutinka, kai viena kultūra, ispaniška, susilieja su kita, lietuviška. Tai girdisi įvairiais lygmenimis: tekstuose, simbolikoje, pavyzdžiui, kanklių skambesyje dainoje „Crushhh“, melodijose, daugiabalsėse vokalo partijose kūrinyje „Laumė“, taip pat lotyniškuose muzikiniuose motyvuose, ateinančiuose iš mano šaknų.
Įdomu tai, kad projektas išaugo daug labiau, nei tikėjausi. Iš pradžių planavau aštuonias dainas ir tik skaitmeninį leidimą, bet galiausiai albumas išsiplėtė iki vienuolikos kūrinių ir buvo išleistas tiek skaitmeniniu, tiek fiziniu vinilinės plokštelės formatu.
Apie savo muzikos kūrimą galvojau jau seniai. Bandžiau ir anksčiau, bet tai nebuvo lengva. Kaip nepriklausomai atlikėjai, finansai yra rimtas iššūkis, be to, dar nebuvau sutikusi tinkamų žmonių. Galbūt ir pati dar nebuvau pasiruošusi. Tačiau kai atėjo laikas, viskas natūraliai susidėliojo. Sutikau tinkamus partnerius, gavau finansavimą ir susipažinau su muzikantais, kurie patikėjo šiuo projektu ir padėjo jį įgyvendinti iki galo.
Tomas: Kas tave įtikino, kad šį albumą verta turėti vinilinėje plokštelėje, ne tik skaitmenoje?
Sandra: Iš pradžių apie vinilą net negalvojau. Bet kai supratau, kiek daug darbo pareikalavo šis albumas, viskas pasikeitė… dveji metai! Anksčiau galvojau, kad viską pavyks padaryti per šešis mėnesius, haha.
Praėjusi tokį procesą ir matydama, kaip kai kurių atlikėjų, ypač nepriklausomų, kūriniai dingsta iš platformų dėl botų ar kitų priežasčių, supratau, kad noriu turėti fizinę albumo versiją.
Atvirai kalbant, jei pavyks parduoti bent dalį tiražo, tai leis daug lengviau susigrąžinti investicijas nei iš perklausų platformose, kur atlygis yra juokingai mažas.
Tomas: Kaip atrodo tavo kavos įpročiai, ypač vasarą? Ar Ispanijoje vis dar gyva tokia tradicija kaip skanauti Carajillo?
Sandra: Carajillo labiau populiarus tarp vyresnių vyrų, senelių, haha. Aš pati jo net nesu ragavusi. Žinoma, vynas pas mus yra vienas populiariausių gėrimų. Vasarą dažnai geriame jį su soda ir vaisiais. Taip pat turime ir šaltos juodos kavos gėrimo tradiciją. Lietuviškose vasarose mane šiek tiek nuvilia kavos situacija. Ne visos kavinės moka paruošti gerą šaltą kavą, todėl kartais tenka pačiai aiškinti darbuotojams, kaip ją daryti. Jie galvoja, kad aš keista, bet man tiesiog labai patinka gera šalta kava. 😀
Tomas: Minėjai, kad Lietuvoje dažnai tenka aiškinti, kaip paruošti šaltą kavą. Kaip atrodytų tavo „teisingas“ iced coffee variantas?
Sandra: Pas mus Ispanijoje viskas labai paprasta. Svarbiausia taisyklė – niekada nepilti kavos tiesiai ant ledo. Reikia dviejų stiklinių: vienoje yra karšta kava, kitoje – ledas. Tuomet pats žmogus susipila kavą ant ledo. Taip ji neatvėsta per greitai ir išlaiko skonį. Jei darysi kavą tiesiai ant ledo iš aparato, ledas ištirps per sekundę ir viskas bus sugadinta. Ispanijoje sakytume, kad tai yra „guarrería“ – tiesiog blogai padaryta.
Tomas: Tavo albume „Laumė“ susipina daug skirtingų stilių. Iš kur ateina ši įvairovė ir kas labiausiai formuoja tavo muzikinį skonį?
Sandra: Klausausi labai daug skirtingų atlikėjų, tiek gerai žinomų, tiek labiau pogrindinių, iš įvairių šalių – Ispanijos, Pietų Amerikos, Didžiosios Britanijos, Lietuvos. Galbūt todėl mano muzika turi tiek daug spalvų, tai tarsi vaivorykštės sprogimas.
Net jei mano muzika prasideda nuo ispaniško ar lotyniško prieskonio, nejaučiu poreikio savęs apriboti viena kategorija. Galbūt antras mano albumas bus R&B ar roko, kas žino.
Tarp mano mėgstamiausių atlikėjų yra Catriel & Paco Amoroso, Bad Bunny, Raye, C. Tangana, Naika, Free Finga, Kali Uchis, Charli XCX, Daft Punk ir Rosalía.
Tomas: Kas tavęs laukia artimiausiu metu? Kur klausytojai galės gyvai išgirsti „Laumė“ albumą?
Sandra: Šiuo metu planuojame koncertą balandžio 23 dieną „Downtown Piano Lab“, kuriame atliksime akustines albumo versijas.
Vasarą laukia ir daugiau pasirodymų: birželio 6 dieną grosiu „Lithuanian Pride“ renginyje Kalnų parke, o birželio 19 dieną pasirodysiu „Oldman Park“.
Taip pat planuojame daugiau koncertų Vilniuje ir prie jūros.
Ir, žinoma, Tomas Vėjas bus pakviestas, haha.
Tomas: Ar jau pripratai prie lietuviškų žiemų? Ir ko palinkėtum skaitytojams artėjant vasarai?
Sandra: Ne… prie jūsų žiemos aš niekada nepriprasiu. 😄 Ir šiemet jos buvo per daug net patiems lietuviams, todėl labai džiaugiuosi, kad atėjo pavasaris.
Linkiu visiems daug gražių, saulėtų dienų ir tikrai šiltos, geros vasaros. 😀
Albumą „Laumė“ galima įsigyti https://sandracarrillo.bandcamp.com/album/laum Leidykla: Juoda banga
PRENUMERUOK NAUJIENAS: https://www.tomasvejas.com/blog
Komentarai